Category Archives: Srum

5 Sklandaus Perėjimo prie Agile žingsniai

Simple-kanban-board-

Susidomėjote ar nusprendėte pradėti taikyti Agile metodikas, tačiau bijote, jog tai nepasiteisins? Jūs ne vieni ir nuogąstaujate ne veltui. Pokyčiai nėra lengvas procesas – jie reikalauja pastangų, kantrybės ir gali neatnešti jokios naudos, tačiau kita vertus gali jos atnešti ir su kaupu. Tad ką daryti, kad užtikrinti kaip įmanomą sklandesnį ir efektyvesnį perėjimą prie Agile? Siūlome 5 paprastus žingsnius į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

  • Perpraskite

Ruošiantis bet kokiam įmonės ar asmeninio gyvenimo pokyčiui reikia gerai suprasti, kas jūsų laukia. Pereinant prie kito projektų valdymo metodo neužtenka tik išsirinkti jums labiausiai tinkantį, bet reikia taip pat išsiaiškinti, kaip jis veikia, ir kaip tai įtakos jūsų komandą bei procesus. Tik gerai suvokiant, kokie procesų, bei komandos sandaros pasikeitimai laukia galėsite tinkamai vesti komandą jų link, bei tikėtis sėkmės.

  • Pasiruoškite

Supratus, kas jūsų laukia, reikės tam tinkamai pasiruošti. Pirmiausia informuokite komandą apie naują metodiką, bei kodėl pasirinkote būtent ją. Taip užtikrinsite, jog motyvai yra bendrai suprantami ir priimtini. Apie pokyčius pranešus komandai, taip pat informuokite ir kitas su įmone susijusias interesų grupes, galbūt ši informacija bus svarbi tiekėjams, klientams ar tretiesiems asmenims, nes tai tiesiogiai palies ir juos. Galiausiai pasirūpinkite visais įrankiais pokyčiams įgyvendinti – paruoškite erdves kasdieniams susitikimams, fizines ar elektronines užduočių lentas ir kitus įrankius. Iš gausaus pasirinkimo reikėtų atsirinkti tuos, kurie labiausiai atitinka būtent jūsų komandos poreikius.

  • Bendraukite

Didelė dalis mūsų nesėkmių kyla iš bendravimo stokos ir Agile metodikų pritaikymas ne išimtis. Siekdami sklandžiai pakeisti įmonėje naudojamą metodą, nepamirškite, jog didelė jo sėkmės dalis priklausys nuo efektyvaus ir rezultatyvaus bendravimo tarp jūsų ir jūsų komandos. Bendravimas turėtų būti ištisinis nuo proceso pradžios iki pabaigos, taip užtikrinant, jog pokyčiai yra sėkmingai priimami ir suprantami visų komandos narių.

  • Pritaikykite

Diegiant Agile taip pat labai svarbu suvokti, jog tai nėra baigtinis metodas. Tad jei kažkuris metodo aspektas jūsų komandai netinka ar nėra priimtinas, jį galite keisti pagal savo poreikius. Nors iš pradžių toks procesas gali atrodyti per daug painus ir sudėtingas, pradėjus nuo mažų pokyčių ilgainiui taps paprastu ir labai naudingu. Tad nebijokite eksperimentuoti ir susikurkite sau tinkamiausią Agile versiją.

  • Neskubėkite

Galiausiai, kaip ir su bet kuriais kitais pokyčiais, jums prireiks kantrybės. Nesitikėkite, jog Agile suveiks pernakt. Taip atsitikti gali, bet dažniau tokie atvejai yra išimtis, o ne taisyklė. Tad bendraukite su komandos nariais, tikrinkite, kurie metodai veikia, o kurie ne, keiskite juos pagal savo poreikius ir laukite. Anksčiau ar vėliau Agile iš naujovės taps jūsų įpročiu, kuris pagerins ne tik jūsų, komandos, bet ir įmonės rezultatus.

Turite patarimų, kaip prisijaukinti Agile? Pasidalinkite!

Tagged , ,

LeSS: Scrum Metodika Didelėse Organizacijose

Praėjusią savaitę pristatėme SAFe metodą, skirtą Agile metodikų pritaikymui didelėse organizacijose, tačiau svarbu paminėti, jog tokių metodų yra ne vienas. Tarp geriau žinomų taip pat sutinkame SoS, DAD ir LeSS, tad šią savaitę būtent apie paskutinįjį. LeSS, priešingai nei SAFe, gali būti naudojamas ne su bet kuria, o tik su Scrum metodika. Tad puikiai tiks ją mėgstančioms ar norinčioms praktikuoti įmonėms.

Kaip tai veikia? Pažiūrėkim!

Kalbėdami apie LeSS, negalime nepaminėti jo kūrėjų – Craig Larman ir Bas Vodde. Kitaip, nei daugelio kitų metodų kūrėjai, taikydami Scrum panaudojimui didelėse komandose jie susitelkė į esminių metodo vertybių ir ritualų išsaugojimą. Tokiu būdu jie siekė užtikrinti, jog Scrum panaudojimas mažame ir dideliame žmonių rate ne tik kuo mažiau skirtųsi, bet ir būtų taip pat naudingas. Taigi LeSS metodas nėra Scrum perdirbinys, bet greičiau natūrali metodo evoliucija iš mažos pradedančios komandos į didelę ir sėkmingą įmonę.

less

Panašumai

Šis tikslas pasiektas gana paprastu metodu –užtikrinant kad LeSS išlaikytų daugelį tradicinių Scrum elementų. Kaip ir mažoje komandoje, visa kompanija naudojasi vienu darbų sąrašu (Backlog). Vietoj skirstymo pagal komandas, dėmesys fokusuojamas į galutinį bendrą tikslą – produktą. Pabaigto darbo apibrėžimas (Definition of Done) visoms komandoms taip pat yra vienodas, siekiant suartinti jų atliekamus darbus. Galiausiai, kiekvieno Sprinto pabaigoje yra sukuriamas vienas veikiantis galutinio produkto pagerinimas, kurį prižiūri ir kontroliuoja vienas Produkto Savininkas (Product owner). Tokiu būdu didelėje organizacinėje struktūroje yra išlaikomas vienos komandos ir vieno tikslo jausmas būdingas mažoms įmonėms.

Skirtumai

Žinoma,  toks vienos komandos principas nėra naudojamas visur, nes tiesiog nebūtų efektyvus. Sprinto planavimas (Sprint Planning), Sprinto peržiūra (Sprint Review) ir aptarimai (Retrospektive) yra organizuojami kiek kitaip. Jie taip pat rengiami visoms komandos tuo pačiu metu, tačiau ne visi komandos nariai dalyvauja visuose susirinkimuose.

Kiekvieno Sprinto planavimas yra padalinamas į dvi dalis – pirmojoje dalyvauja po du kiekvienos komandos atstovus ir produkto savininkas, o antroji dalis yra vykdoma atskirai kiekvienoje komandoje. Tokiu būdu komanda gali ne tik susiplanuoti savo darbų progresą, bet ir yra informuota apie bendrą planą bei tikslą. Tai pat yra rengiami ir dabų sąrašo išgryninimo (Backlog Refinement) susirinkimai, kur pirmoji dalis yra skirta užduočių skaidymui, lengvai analizei ir įvertinimui, o antroji dalis yra sutelkta į jų pasidalinimą komandos lygmenyje.

Kasdieniai susirinkimai (Daily Scrum) LeSS metodikoje kiekvienai komandai yra rengiami atskirai, tačiau visuomet yra atviri kitų komandų nariams, kurie netgi gali būti paskirti prižiūrėti kitos komandos susirinkimo kokybę. Visų komandų atstovų susirinkimai (Scrum of Scrums) dažniausiai rengiami porą kartų per savaitę. Jais siekiama trumpai apžvelgti kiekvienos komandos progresą ir užtikrinti, jog visos komandos juda teisinga linkme.

Sprinto peržiūroje (Sprint Review) taip pat dalyvauja po du kiekvienos komandos atstovus, produkto savininkas, bei klientai. Taip sumažinant dalyvių skaičių iki reikalingo informacijai pristatyti. O Sprinto aptarime dalyvauja Scrum vadovai (Scrum Masters) ir po vieną kiekvienos komandos atstovą, sukuriant efektyvią diskusijų apie galimybes ir tolesnį progresą erdvę.

LeSS yra puikus pavyzdys, kaip Scrum metodika gali būti pritaikyta didelėms organizacijoms. Vietoj to, jog metodika ir įrankiai būtų pergalvoti iš naujo, originalūs metodai yra pritaikomi didelėms komandoms. Tai leidžia išlaikyti ne tik metodo dvasią, bet ir komandos vienybę siekiant bendro tikslo.

Tagged , ,

Agile Metodikos Didelėse Organizacijose

Augant Agile metodikų populiarumui, nenuostabu, jog jomis pradeda domėtis ir didelių įmonių atstovai. Jie taip pat nori būti lankstesni, geriau prisitaikyti prie kintančios rinkos ir pasinaudoti kitais Agile teikiamais privalumais. Tačiau dauguma susiduria su problemomis, mat metodikos yra pritaikytos kelių žmonių komandai, o ne dešimčių, šimtų ar tūkstančių darbuotojų organizacijoms. Tokiais atvejais tradiciniai Agile metodai nebėra tinkami, o vietoj jų naudojami kiti, specialiai pritaikyti. Vienas plačiau žinomų tarp jų – SAFe.

SAFe nėra naujas metodas, jis jau keletą metų sėkmingai naudojamas siekiant Agile metodiką pritaikyti didelių organizacijų veiklai. Šifruojamas kaip Scaled Agile Framework arba Praplėstas Agile Metodas, jis pristato naują požiūrį į darbuotojų santykių organizavimą ir taip pritaiko metodiką dideliam žmonių ratui. Vietoj darbuotojų sankirtų vertinimo per vadovavimo lygius, šis metodas padalina įmonę į keturias skirtinguose lygiuose veikiančias komandas – Darbų, Projekto, Vertės ir Portfelio.

Toks pokytis reikalauja nemenkų pertvarkų įmonės struktūroje – visi darbuotojai yra skirstomi į keturis komandų lygius ir dar į atskiras komandas kiekviename lygyje. Tad SAFe vertėtų rinktis tik žinant, jog įmonė pokyčius įveda ilgam, kad tai nėra tik vieno projekto ar trumpalaikė užgaida. Jei dar tik svarstote pradėti naudoti Agile metodiką, verčiau rinktis Scrum ar Kanban metodų pritaikymą kelių mažesnių komandų lygiu. Kita vertus, jei jau esate susipažinę su Agile ir norite praktikuoti visos įmonės mastu, SAFe bus puikus pasirinkimas.

SAFe veikia keturių didelių komandų principu.

Darbų Lygmuo

Pirmasis arba smulkiausias lygmuo sutinkamas šioje metodikoje yra darbų lygmuo. Čia komandomis yra atliekami smulkiausi darbai, leidžiantys įmonei judėti į priekį. Dauguma komandų dirba naudodamos Scrum ar Kanban metodikas pagal savo darbų specifiką ir kiekvienos iteracijos pabaigoje pateikia papildomą vertę galutiniam produktui.

Darbai – Smulkios konkrečios užduotys

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą vertę.

Komanda – Produkto Savininkas (Product Owner), Scrum Vadovas (Scrum Master) ir Komandos nariai

 

Projekto Lygmuo

Antrasis SAFe metodikoje sutinkamas Projekto arba Produkto lygmuo. Šio lygmens komandos taip pat dirba iteracijų principų, kurių pabaigoje siekia pateikti vertės prieaugį, tačiau jų užduočių specifika skiriasi nuo Darbų Lygmens komandų. Vietoj to, jog dirbtų ties užduotimis, šios komandos dirba ties Darbų lygmes komandų organizavimu siekiant užtikrinti vertės prieaugį produkto ar projekto lygmeniu. Koordinavimui yra naudojamas Agile Išleidimo Traukinys (Agile Release Train), kuris padeda užtikrinti, jog visos koordinuojamos komandos papildomą vertę sukurs vienu metu. Viena Projekto Lygmens iteracija yra lygi penkioms Darbų Lygmens iteracijoms.

Darbai – Darbų Lygmens komandų darbo organizavimas

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą projekto ar produkto funkcionalumą.

Komanda – Išleidimo Traukinio Inžinierius (Release Train Engineer) atsakingas už iteracijos koordinavimą, Produkto Vadovas (Product Manager) prižiūri ir prioretizuoja darbų sąrašą, Sistemos Architektas – Inžinierius (System Architect – Engineer) atsakingas už techninių sprendimų kryptį.

 

Vertės Lygmuo

Trečiasis – Vertės Lygmuo, atsakingas už Projekto Lygmens komandų koordinavimą ir užtikrinimą, jog visi projekto ar produkto patobulinimai atitinka vertės galutiniam tikslui reikalavimus. Tam pasiekti, šio lygmens komandos koordinuoja kelis ar visus įmonėje kuriamus Agile Išleidimo Traukinius ir koreguoja Projekto Lygmens komandų kryptį, jei to reikia.

Darbai – Projekto Lygmens komandų darbo organizavimas ir vertės kūrimo užtikrinimas

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą vertės prieaugį įmonei

Komanda – Vertės Srauto Inžinierius (Value Strem Engineer), Sprendimų Vadovas ir Sprendimų Architektas/Inžinierius (Solution Management and Solution Architect/Engineer) prižiūri vykstančius procesus ir užtikrina vertės prieaugį po kiekvienos iteracijos.

 

Portfelio Lygmuo

Paskutinis bei stambiausias – Portfelio Lygmuo. Geriausiu šio lygmens komandos apibūdinimu galėtu būti Įmonės vadovybė, tik SAFe metodikoje ji yra traktuojama, kaip komanda, ne vadovų rinkinys. Šios komandos tikslas – įmonės tikslų ir strategijos nustatymas, bei jų komunikavimas Vertės Lygmens komandoms. Ši komanda nustato bendrą įmonės veiklos kryptį, strategiją ir skiriamus tam įgyvendinti kaštus.

Darbai – Įmonės strategijos kūrimas ir komunikavimas Vertės Lygmeniui

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti aiškius įmonės strategijos tikslus ir tam skiriamus kaštus

Komanda – Programos Portfelio Vadovas (Program Portfolio Manager), Epų savininkas (Epic Owners), Įmonės Architektas (Enterprise Architect) prižiūri vykstančius procesus ir užtikrina vertės prieaugį po kiekvienos iteracijos.

 

SAFe 4.0 Pateikia kitokį, didelėms organizacijoms tinkamą, Agile suvokimą. Komandos pasiskirsto darbus pagal savo kompetencijų lygmenis, vietoj to, jog kiekviena komanda būtų atsakinga už Epo – Vertės – Funkcionalumo – Vartotojo istorijos grandinę. Įmonės vadovai patampa Protfelio Lygmens komanda ir yra atsakingi už Epus, vidutinio lygmens vadovai perima vertės kūrima ir tampa Vertės Lygmens komanda, žemiausiojo lygio vadovai sudaro Projekto Lygmens komandą ir yra atsakingi už funkcionalumus, o įmonės darbuotojai sudaro Darbų Lygmens komandas ir kuria vartotojų istorijų lygmenį.

Šio metodo pritaikymas reikalauja nemažai atsidavimo, bet kartu suteikia aiškų Agile pritaikymo būdą didelėse organizacijos. Daugiau apie SAFe galite sužinoti čia.

Tagged ,

Atraskite Agile metodikų skirtumus

agile_development_logo2Lietuvoje sparčiai augant agile metodikų populiarumui, vis daugiau komandų renkasi scrum, kanban ar scrumban pritaikymus savo našumui pagerinti. Tačiau didėjant vartotojų skaičiui, neišvengiamai didėja ir nesusipratimų, siekiant išsirinkti kiekvienai komandai tinkamiausią metodiką. Svarbu suprasti, jog renkantis geriausią darbo principą, reikia žinoti ne tik jų apibrėžimus, tačiau ir suprasti pagrindinius skirtumus. Būtent šie skirtumai padės atskleisti darbo principus ir komandai teikiamus privalumus.

Darbo metodikų skirtumus patogiausia vertinti pasitelkus konkrečius aptariamus kriterijus. Pirmiausia tai – iteracijos, darbų skirstymas ir darbų apimtis. Šios trys sritys tai vieni pirmųjų dalykų, su kuriais susidursite pradėję diegti naują metodiką komandoje ir nors scrum, kanban ir scrumban metodikos yra panašios, šiuo atveju jos turi ne vieną skirtumą. Continue reading

Tagged , ,

Užduočių vertinimas – valandomis ar istorijų taškais?

1427376734_678120-calendar-clock-128Susipažinusiems su scrum projektų valdymo metodika, dažnai iškyla klausimas, kaip geriau vertinti užduotis – įprastai valandomis ar išbandyti istorijų taškus (story points). Užduoties taškas žymi vartotojo istorijos, reikalavimo ar užduoties dydį, tačiau nėra lygus laiko matavimo vienetui. Šie taškai yra naudojami scrum komandų ir suteikia galimybę prognozuoti, kiek pastangų reikės įdėti, norint pabaigti užduotį. Skamba puikiai, tačiau daugumos nuomone tą patį galima pasiekti ir prognozuojant valandomis, taigi kyla klausima, kokie yra vertinimo istorijų taškais privalumai ir kada jį pasirinkti?

Dažniausiai norint nusakyti bet kokio darbo kiekį yra vartojami laiko vienetai – minutės, dienos, valandos. Šiais matais esame įpratę nusakyti ne tik savo darbo, bet ir asmeninių veiklų trukmę, toks planavimas yra įprastas. Tačiau kalbant apie projektų ir užduočių valdymą dauguma susiduria su laiko įvertinimo problema – mat nusakyti, kiek laiko tiksliai užtruks viena ar kita užduotis gali būti sunku. Tai nutinka dėl kelių faktorių – žmogus nėra tokios užduoties atlikęs anksčiau, jis dirba su nauja įranga, komandos nariais, galbūt jaučia psichologinį spaudimą iš komandos atlikti užduotį per tam tikrą laiko kiekį, konkurenciją su kolegomis. Tokiais atvejais komandos nariai įvardiją apytikslį valandų kiekį, kuris gali būti gerokai trumpesnis ar ilgesnis, nei iš tikrųjų.

Continue reading

Tagged ,

Ideali iteracijos trukmė?

Pradedant taikyti iteratyvius projektų valdymo metodus, dauguma įmonių susiduria su vienu neišvengiamu klausimu – kokia yra ideali iteracijos trukmė? Stengdamosi šį klausimą išspręsti, kai kurios remiasi sėkmingais kitų įmonių pavyzdžiais, kitos bando atspėti, kas geriausiai tiks jiems. Tačiau visos norėtų žinoti, kaip pasirinkti teisingai?

Iteracijomis paremtas darbų planavimas naudojamas scrum, kanban ir kitose projektų valdymo metodologijose. Iteracijų trukmė priklausomai nuo komandos varijuoja nuo vienos iki keturių savaičių, išimtiniais atvejais – net iki kelių mėnesių. Kadangi metodologijos nenusako, kaip geriausiai nustatyti iteracijos trukmę daugumos įmonių pasirinkimas lieka likimo valiai. Norint priimti teisingą sprendimą, pirmiausiai reikėtų nepasimesti. Tinkamiausia iteracijos trukmė dažniausiai nustatoma per tam tikrą laiko tarpą, komandai dirbant iteracijų principu ir pamažu išsiaiškinant savo poreikius ir pirmenybes.

Trumpos iteracijos visada geras pasirinkimas toms komandoms, kurios dar tik pradeda dirbti iteratyvių metodikų principais. Tokiu būdu komanda greičiau supranta naujos metodikos veikimo principus ir pamažu įsivažiuoja į naująjį darbo tempą. Taip pat, dirbant trumpomis iteracijomis, komandos nariai greičiau pastebi savo pasiekimus ir gali įvertinti darbo efektyvumą ir savo pačių produktyvumą. Trumpos iteracijos puikiai tinka tiems projektams, kurie neturi labai aiškiai apibrėžtų tikslų. Šiuo atveju, dirbant trumpomis iteracijomis, galima nuolatos koreguoti ir tikrinti darbų eigą, užtikrinant, jog einama teisinga kryptimi.

Kita vertus, ilgesnės iteracijos pravarčios toms komandoms, kurios neturi galimybės dažnai susitikti su klientais ar investuotojais. Kadangi po kiekvienos iteracijos, komanda turi jiems pristatyti padarytus darbus, organizuoti trumpas iteracijas, kai susitikimai yra reti, būtų nelogiška. Taigi, iteracijas rekomenduojama derinti taip, jog po kiekvienos jų būtų galimas susitikimas su klientais apžvalgai ir komentarams. Ilgesnės iteracijos taip pat labiau tinka tiems projektams, kurių reikalavimai yra sudėtingesni, tai yra, sukurti klientui suprantamą vertę užtrunka daugiau laiko. Tokiuose projektuose rengiant per trumpas iteracijas, klientai gali nepajusti komandos sukurtos vertės ir būti nusivylę pateiktu rezultatu.

Taigi, sprendžiant kokia iteracijos trukmė yra tinkamiausia, reikia atsižvelgti į keletą faktorių – komandos patirtį dirbant iteratyviu principu, projektų tikslų aiškumą, galimybę atsiskaityti užsakovui bei projekto reikalavimų sudėtingumą. Tiksliai apibrėžus projekto tikslus ir detales, nuspręsite, kokios iteracijos yra pačios tinkamiausios jūsų komandai – trumpos ar ilgos. Iš tiesų, visai nesvarbu, kokiomis iteracijomis dirbate jūs ar jūsų konkurentai, svarbu tik tai, kad jų trukmė atitiktų komandos procesą ir poreikius.

Nusistatykite savo pradinę iteracijos trukmę, nesvarbu, ar tai viena ar keturios savaitės, ir pradėkite darbus. Stebėkite, kaip jums sekasi, matuokite rezultatus ir keiskite trukmę, jei to reikia. Dauguma komandų geriausią iteracijos trukmę nustato per keletą kertų ir tik vienetai ją atspėja iš karto, tad nebijokite eksperimentuoti!

 

Tagged ,

Kas geriau: fizinė ar elektroninė užduočių lenta?

lentos

Tarp iteratyvių projektų valdymo metodikų vartotojų, dažnai kyla klausimas kas geriau – paprasta ar elektroninė užduočių lenta. Vieni laikosi nuomonės, jog projektų valdymo įrankis, tik pradėjus naudoti naują metodologiją ne padeda, o tik sukelia nepatogumus ir netgi gali būti nesėkmės priežastimi. Jų nuomone programinė įranga švaisto darbuotojų laiką, skirtą atlikti naudingus darbus. Kiti teigia, jog paprastos (fizinės) projekto lentos yra patogios tik pačioje pradžioje, mokantis dirbti su nauja metodika. Jų nuomone, šios lentos ne tik apsunkina komandą, bet ir tampa didele našta projektui įsibėgėjus. Taigi, kuri pusė teisi?

Fizinės užduočių lentos iš pažiūros atrodo labai paprastos ir patrauklios. Jos puikia atvaizduoja komandos užduotis, bendrą projekto progresą ir statusą ir yra lengvai pritaikomos bei lanksčios pokyčiams. Tokia lenta lengvai pasiekiama ir puikiai matoma visiems komandos nariams, ji taip pat suteikia galimybę kiekvienam prisiliesti prie komandos progreso. Atrodytų, jog viskas ko reikia, tai lenta, keli rašikliai ir lipnūs lapeliai, tačiau pradėjus darbus, dauguma komandų susiduria su problemomis. Continue reading

Tagged , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos