Tag Archives: agile

4 pagrindiniai Kanban principai ir 5 žingsniai jiems pritaikyti


Kaip ir dauguma naujų dalykų, Kanban metodologijos pritaikymas iš pradžių gali pasirodyti sudėtingas ir painus. Norėdami padėti Kanban naudotojams sėkmingai pritaikyti šį metodą prie savo procesų bei poreikių, aptarsime 4 pagrindinius Kanban principus, kurie padės perprasti metodologijos esmę, bei 5 aiškius ir paprastus žingsnius, padėsiančius šio metodo principus pritaikyti praktikoje.

4 pagrindiniai Kanban principai

Siekiant lengvai perteikti Kanban metodo esmę, išskiriami keturi pagrindiniai Kanban principai:

  1. Vizualizacija. Tai – darbų ir jų atlikimo eigos vizualinio modelio sudarymas, leidžiantis stebėti visą darbų ir su jų atlikimu susijusių procesų eigą. Darbų atlikimo vizualizacija, kurioje išryškėja greičiausi bei lėčiausi procesai, trikdžiai ir kiti veiksniai, lemiantys darbų atlikimo eigą, padeda greičiau pastebėti bei efektyviau spręsti iškilusias problemas.
  2. Atliekamų darbų apribojimas. Remiantis Kanban praktika, reikėtų visuomet nustatyti atliekamų užduočių skaičiaus apribojimą. Toks apribojimas padeda darbuotojams išvengti kelių užduočių atlikimo vienu metu. Užtikrinimas, kad darbuotojas vienu metu galėtų atlikti tik vieną užduotį, leidžia panaikinti neefektyvų laiko panaudojimą, kurį sukelia bandymas vienu metu atlikti kelis darbus.
  3. Sklandi darbų eiga. Vienu metu atliekamų darbų apribojimas leidžia užtikrinti optimizuotą, tolygų ir sklandų atliekamų darbų srautą. Šis optimizavimas naudingas tuo, jog suteikia galimybę analizuoti darbų atlikimo eigą, įžvelgti esamas ir netgi galimas ateities problemas, trikdančias darbų atlikimo procesą, bei užkirsti joms kelią.
  4. Nuolatinis tobulėjimas. Įgyvendinus pirmuosius tris Kanban principus (sukūrus vizualizaciją, įvedus atliekamų darbų apribojimą ir užtikrinus sklandžią darbų eigą), galima pradėti analizuoti įmonėje vykstančius procesus. Darbams atlikti reikalingo laiko skaičiavimas, atliktų užduočių kokybės vertinimas bei kiti rodikliai padeda komandoms identifikuoti savo silpnąsias puses, problemas ir tobulėti jas sprendžiant.

 

5 pagrindiniai žingsniai, padedantys užtikrinti sėkmingą Kanban principų pritaikymą

Aptarus Kanban principus galima pereiti prie konkretaus jų pritaikymo, leidžiančio užtikrinti efektyvų šio metodo panaudojimą. Kanban principų pritaikymą galima suskirstyti į penkis pagrindinius, aiškius ir paprastus žingsnius:

  1. Įmonės procesų suvokimas. Prieš pradedant pritaikyti Kanban metodą, labai svarbu suvokti visus įmonės procesus – pradedant pirminiu užsakymu ir baigiant produkto ar paslaugos suteikimu galutiniam klientui. Reikia gerai išmanyti vykdomų užduočių tipus, visų darbų atlikimo procesų dalis (tokias kaip kūrimas, testavimas, pritaikymas ir t. t.), užduočių pasiskirstymą, atsakomybės pasidalinimą, jos perdavimą ir t. t. Kuo tiksliau žinosite, kas vyksta Jūsų įmonėje, tuo efektyviau galėsite pritaikyti Kanban metodologiją.
  2. Vizualaus darbalaukio sukūrimas. Įvykdžius pirmąjį žingsnį, galima pereiti prie Kanban darbalaukio kūrimo. Šis darbalaukis – užduočių lenta, kurioje įvairios užduotys yra talpinamos lapelių pavidalu. Gautos užduotys keliauja per įvarius lentos stulpelius iš kairės į dešinę tol, kol yra atliekamos. Kurdami savo pirmąjį darbalaukį pradėkite nuo paprasčiausios užduočių lentos, sudarytos iš trijų stulpelių – „Užduočių sąrašas“, „Atliekamos užduotys“ bei „Atliktos užduotys“. Atlikdami darbus ir fiksuodami jų eigą darbalaukyje greitai pamatysite kokių papildomų stulpelių Jums trūksta, o kokių stulpelių nebereikia. Taip pat atrasite Jums patogų būdą išskaidyti atliekamus projektus, užduotis bei jas atliekančius komandos narius. Koreguodami savo darbalaukį po kiek laiko turėsite optimalią, Jūsų poreikius atitinkančią užduočių lentą.
  3. Atliekamų darbų apribojimas. Kitas žingsnis, kuris padės Jums užtikrinti optimalią ir sklandžią darbų atlikimo eigą, yra atliekamų dabų skaičiaus apribojimas. Tokius apribojimus galite nustatyti kiekvienam savo darbalaukio stulpeliui. Derėtų pabrėžti, kad stulpeliui pasiekus maksimalų nustatytų užduočių skaičių, turėtumėte jo nebepildyti tol, kol nebus atlikta bent viena iš stulpelyje esančių užduočių. Kaip minėta Kanban principuose, toks apribojimas padeda užtikrinti darbuotojų produktyvumą ir efektyvų laiko panaudojimą.
  4. Susirinkimų planavimas. Susirinkimai – puikus būdas aptarti įmonės procesų optimizavimo ir tobulėjimo galimybes. Kasdieniai susirinkimai padės Jūsų komandai aptarti problemas, iškilusias atliekant užduotis ar stebint jų atlikimo eigą, bei jų sprendimo būdus. Norėdami aptarti jau atliktas užduotis, įgyvendintus projektus ir būdus, kuriais galėtumėte patobulinti darbų bei projektų atlikimo procesą ateityje, galite surengti retrospektyvinį susirinkimą. Panašiai planuojami ir būsimi projektai – jų aptarimui skirti planavimo susirinkimai.
  5. Ataskaitų sudarymas. Paskutinis žingsnis, užtikrinantis efektyvų Kanban metodologijos pritaikymą, yra įvairių ataskaitų sudarymas. Gamybos, tiekimo laiko ataskaitos, suminės darbų eigos diagramos ir kitos ataskaitos parodo kaip greitai yra atliekamos užduotys, leidžia stebėti atliekamų ir dar nepradėtų užduočių kiekio pokyčius, nustatyti greičiausius bei lėčiausius procesus, įvertinti kiekvieno komandos nario produktyvumą ir t. t. Šios ataskaitos, kartu su susirinkimų planavimu, padeda vertinti įmonėje vykstančių procesų kokybę ir galimybes juos patobulinti bei optimizuoti.

Štai tokie yra keturi pagrindiniai Kanban principai ir penki žingsniai, padedantys šią metodologiją sėkmingai pritaikyti  prie Jūsų įmonės procesų. Perpratus metodo esmę ir ją pritaikius praktikoje, belieka tęsti įmonėje vykstančius procesus, pagal juos atnaujinti savo darbalaukį, stebėti užduočių bei darbų atlikimo kokybę, organizuoti susirinkimus projektų ir problemų aptarimui bei siekti nuolatinio tobulėjimo.

 

 

Tagged ,

5 Sklandaus Perėjimo prie Agile žingsniai

Simple-kanban-board-

Susidomėjote ar nusprendėte pradėti taikyti Agile metodikas, tačiau bijote, jog tai nepasiteisins? Jūs ne vieni ir nuogąstaujate ne veltui. Pokyčiai nėra lengvas procesas – jie reikalauja pastangų, kantrybės ir gali neatnešti jokios naudos, tačiau kita vertus gali jos atnešti ir su kaupu. Tad ką daryti, kad užtikrinti kaip įmanomą sklandesnį ir efektyvesnį perėjimą prie Agile? Siūlome 5 paprastus žingsnius į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

  • Perpraskite

Ruošiantis bet kokiam įmonės ar asmeninio gyvenimo pokyčiui reikia gerai suprasti, kas jūsų laukia. Pereinant prie kito projektų valdymo metodo neužtenka tik išsirinkti jums labiausiai tinkantį, bet reikia taip pat išsiaiškinti, kaip jis veikia, ir kaip tai įtakos jūsų komandą bei procesus. Tik gerai suvokiant, kokie procesų, bei komandos sandaros pasikeitimai laukia galėsite tinkamai vesti komandą jų link, bei tikėtis sėkmės.

  • Pasiruoškite

Supratus, kas jūsų laukia, reikės tam tinkamai pasiruošti. Pirmiausia informuokite komandą apie naują metodiką, bei kodėl pasirinkote būtent ją. Taip užtikrinsite, jog motyvai yra bendrai suprantami ir priimtini. Apie pokyčius pranešus komandai, taip pat informuokite ir kitas su įmone susijusias interesų grupes, galbūt ši informacija bus svarbi tiekėjams, klientams ar tretiesiems asmenims, nes tai tiesiogiai palies ir juos. Galiausiai pasirūpinkite visais įrankiais pokyčiams įgyvendinti – paruoškite erdves kasdieniams susitikimams, fizines ar elektronines užduočių lentas ir kitus įrankius. Iš gausaus pasirinkimo reikėtų atsirinkti tuos, kurie labiausiai atitinka būtent jūsų komandos poreikius.

  • Bendraukite

Didelė dalis mūsų nesėkmių kyla iš bendravimo stokos ir Agile metodikų pritaikymas ne išimtis. Siekdami sklandžiai pakeisti įmonėje naudojamą metodą, nepamirškite, jog didelė jo sėkmės dalis priklausys nuo efektyvaus ir rezultatyvaus bendravimo tarp jūsų ir jūsų komandos. Bendravimas turėtų būti ištisinis nuo proceso pradžios iki pabaigos, taip užtikrinant, jog pokyčiai yra sėkmingai priimami ir suprantami visų komandos narių.

  • Pritaikykite

Diegiant Agile taip pat labai svarbu suvokti, jog tai nėra baigtinis metodas. Tad jei kažkuris metodo aspektas jūsų komandai netinka ar nėra priimtinas, jį galite keisti pagal savo poreikius. Nors iš pradžių toks procesas gali atrodyti per daug painus ir sudėtingas, pradėjus nuo mažų pokyčių ilgainiui taps paprastu ir labai naudingu. Tad nebijokite eksperimentuoti ir susikurkite sau tinkamiausią Agile versiją.

  • Neskubėkite

Galiausiai, kaip ir su bet kuriais kitais pokyčiais, jums prireiks kantrybės. Nesitikėkite, jog Agile suveiks pernakt. Taip atsitikti gali, bet dažniau tokie atvejai yra išimtis, o ne taisyklė. Tad bendraukite su komandos nariais, tikrinkite, kurie metodai veikia, o kurie ne, keiskite juos pagal savo poreikius ir laukite. Anksčiau ar vėliau Agile iš naujovės taps jūsų įpročiu, kuris pagerins ne tik jūsų, komandos, bet ir įmonės rezultatus.

Turite patarimų, kaip prisijaukinti Agile? Pasidalinkite!

Tagged , ,

LeSS: Scrum Metodika Didelėse Organizacijose

Praėjusią savaitę pristatėme SAFe metodą, skirtą Agile metodikų pritaikymui didelėse organizacijose, tačiau svarbu paminėti, jog tokių metodų yra ne vienas. Tarp geriau žinomų taip pat sutinkame SoS, DAD ir LeSS, tad šią savaitę būtent apie paskutinįjį. LeSS, priešingai nei SAFe, gali būti naudojamas ne su bet kuria, o tik su Scrum metodika. Tad puikiai tiks ją mėgstančioms ar norinčioms praktikuoti įmonėms.

Kaip tai veikia? Pažiūrėkim!

Kalbėdami apie LeSS, negalime nepaminėti jo kūrėjų – Craig Larman ir Bas Vodde. Kitaip, nei daugelio kitų metodų kūrėjai, taikydami Scrum panaudojimui didelėse komandose jie susitelkė į esminių metodo vertybių ir ritualų išsaugojimą. Tokiu būdu jie siekė užtikrinti, jog Scrum panaudojimas mažame ir dideliame žmonių rate ne tik kuo mažiau skirtųsi, bet ir būtų taip pat naudingas. Taigi LeSS metodas nėra Scrum perdirbinys, bet greičiau natūrali metodo evoliucija iš mažos pradedančios komandos į didelę ir sėkmingą įmonę.

less

Panašumai

Šis tikslas pasiektas gana paprastu metodu –užtikrinant kad LeSS išlaikytų daugelį tradicinių Scrum elementų. Kaip ir mažoje komandoje, visa kompanija naudojasi vienu darbų sąrašu (Backlog). Vietoj skirstymo pagal komandas, dėmesys fokusuojamas į galutinį bendrą tikslą – produktą. Pabaigto darbo apibrėžimas (Definition of Done) visoms komandoms taip pat yra vienodas, siekiant suartinti jų atliekamus darbus. Galiausiai, kiekvieno Sprinto pabaigoje yra sukuriamas vienas veikiantis galutinio produkto pagerinimas, kurį prižiūri ir kontroliuoja vienas Produkto Savininkas (Product owner). Tokiu būdu didelėje organizacinėje struktūroje yra išlaikomas vienos komandos ir vieno tikslo jausmas būdingas mažoms įmonėms.

Skirtumai

Žinoma,  toks vienos komandos principas nėra naudojamas visur, nes tiesiog nebūtų efektyvus. Sprinto planavimas (Sprint Planning), Sprinto peržiūra (Sprint Review) ir aptarimai (Retrospektive) yra organizuojami kiek kitaip. Jie taip pat rengiami visoms komandos tuo pačiu metu, tačiau ne visi komandos nariai dalyvauja visuose susirinkimuose.

Kiekvieno Sprinto planavimas yra padalinamas į dvi dalis – pirmojoje dalyvauja po du kiekvienos komandos atstovus ir produkto savininkas, o antroji dalis yra vykdoma atskirai kiekvienoje komandoje. Tokiu būdu komanda gali ne tik susiplanuoti savo darbų progresą, bet ir yra informuota apie bendrą planą bei tikslą. Tai pat yra rengiami ir dabų sąrašo išgryninimo (Backlog Refinement) susirinkimai, kur pirmoji dalis yra skirta užduočių skaidymui, lengvai analizei ir įvertinimui, o antroji dalis yra sutelkta į jų pasidalinimą komandos lygmenyje.

Kasdieniai susirinkimai (Daily Scrum) LeSS metodikoje kiekvienai komandai yra rengiami atskirai, tačiau visuomet yra atviri kitų komandų nariams, kurie netgi gali būti paskirti prižiūrėti kitos komandos susirinkimo kokybę. Visų komandų atstovų susirinkimai (Scrum of Scrums) dažniausiai rengiami porą kartų per savaitę. Jais siekiama trumpai apžvelgti kiekvienos komandos progresą ir užtikrinti, jog visos komandos juda teisinga linkme.

Sprinto peržiūroje (Sprint Review) taip pat dalyvauja po du kiekvienos komandos atstovus, produkto savininkas, bei klientai. Taip sumažinant dalyvių skaičių iki reikalingo informacijai pristatyti. O Sprinto aptarime dalyvauja Scrum vadovai (Scrum Masters) ir po vieną kiekvienos komandos atstovą, sukuriant efektyvią diskusijų apie galimybes ir tolesnį progresą erdvę.

LeSS yra puikus pavyzdys, kaip Scrum metodika gali būti pritaikyta didelėms organizacijoms. Vietoj to, jog metodika ir įrankiai būtų pergalvoti iš naujo, originalūs metodai yra pritaikomi didelėms komandoms. Tai leidžia išlaikyti ne tik metodo dvasią, bet ir komandos vienybę siekiant bendro tikslo.

Tagged , ,

Agile Metodikos Didelėse Organizacijose

Augant Agile metodikų populiarumui, nenuostabu, jog jomis pradeda domėtis ir didelių įmonių atstovai. Jie taip pat nori būti lankstesni, geriau prisitaikyti prie kintančios rinkos ir pasinaudoti kitais Agile teikiamais privalumais. Tačiau dauguma susiduria su problemomis, mat metodikos yra pritaikytos kelių žmonių komandai, o ne dešimčių, šimtų ar tūkstančių darbuotojų organizacijoms. Tokiais atvejais tradiciniai Agile metodai nebėra tinkami, o vietoj jų naudojami kiti, specialiai pritaikyti. Vienas plačiau žinomų tarp jų – SAFe.

SAFe nėra naujas metodas, jis jau keletą metų sėkmingai naudojamas siekiant Agile metodiką pritaikyti didelių organizacijų veiklai. Šifruojamas kaip Scaled Agile Framework arba Praplėstas Agile Metodas, jis pristato naują požiūrį į darbuotojų santykių organizavimą ir taip pritaiko metodiką dideliam žmonių ratui. Vietoj darbuotojų sankirtų vertinimo per vadovavimo lygius, šis metodas padalina įmonę į keturias skirtinguose lygiuose veikiančias komandas – Darbų, Projekto, Vertės ir Portfelio.

Toks pokytis reikalauja nemenkų pertvarkų įmonės struktūroje – visi darbuotojai yra skirstomi į keturis komandų lygius ir dar į atskiras komandas kiekviename lygyje. Tad SAFe vertėtų rinktis tik žinant, jog įmonė pokyčius įveda ilgam, kad tai nėra tik vieno projekto ar trumpalaikė užgaida. Jei dar tik svarstote pradėti naudoti Agile metodiką, verčiau rinktis Scrum ar Kanban metodų pritaikymą kelių mažesnių komandų lygiu. Kita vertus, jei jau esate susipažinę su Agile ir norite praktikuoti visos įmonės mastu, SAFe bus puikus pasirinkimas.

SAFe veikia keturių didelių komandų principu.

Darbų Lygmuo

Pirmasis arba smulkiausias lygmuo sutinkamas šioje metodikoje yra darbų lygmuo. Čia komandomis yra atliekami smulkiausi darbai, leidžiantys įmonei judėti į priekį. Dauguma komandų dirba naudodamos Scrum ar Kanban metodikas pagal savo darbų specifiką ir kiekvienos iteracijos pabaigoje pateikia papildomą vertę galutiniam produktui.

Darbai – Smulkios konkrečios užduotys

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą vertę.

Komanda – Produkto Savininkas (Product Owner), Scrum Vadovas (Scrum Master) ir Komandos nariai

 

Projekto Lygmuo

Antrasis SAFe metodikoje sutinkamas Projekto arba Produkto lygmuo. Šio lygmens komandos taip pat dirba iteracijų principų, kurių pabaigoje siekia pateikti vertės prieaugį, tačiau jų užduočių specifika skiriasi nuo Darbų Lygmens komandų. Vietoj to, jog dirbtų ties užduotimis, šios komandos dirba ties Darbų lygmes komandų organizavimu siekiant užtikrinti vertės prieaugį produkto ar projekto lygmeniu. Koordinavimui yra naudojamas Agile Išleidimo Traukinys (Agile Release Train), kuris padeda užtikrinti, jog visos koordinuojamos komandos papildomą vertę sukurs vienu metu. Viena Projekto Lygmens iteracija yra lygi penkioms Darbų Lygmens iteracijoms.

Darbai – Darbų Lygmens komandų darbo organizavimas

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą projekto ar produkto funkcionalumą.

Komanda – Išleidimo Traukinio Inžinierius (Release Train Engineer) atsakingas už iteracijos koordinavimą, Produkto Vadovas (Product Manager) prižiūri ir prioretizuoja darbų sąrašą, Sistemos Architektas – Inžinierius (System Architect – Engineer) atsakingas už techninių sprendimų kryptį.

 

Vertės Lygmuo

Trečiasis – Vertės Lygmuo, atsakingas už Projekto Lygmens komandų koordinavimą ir užtikrinimą, jog visi projekto ar produkto patobulinimai atitinka vertės galutiniam tikslui reikalavimus. Tam pasiekti, šio lygmens komandos koordinuoja kelis ar visus įmonėje kuriamus Agile Išleidimo Traukinius ir koreguoja Projekto Lygmens komandų kryptį, jei to reikia.

Darbai – Projekto Lygmens komandų darbo organizavimas ir vertės kūrimo užtikrinimas

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti papildomą vertės prieaugį įmonei

Komanda – Vertės Srauto Inžinierius (Value Strem Engineer), Sprendimų Vadovas ir Sprendimų Architektas/Inžinierius (Solution Management and Solution Architect/Engineer) prižiūri vykstančius procesus ir užtikrina vertės prieaugį po kiekvienos iteracijos.

 

Portfelio Lygmuo

Paskutinis bei stambiausias – Portfelio Lygmuo. Geriausiu šio lygmens komandos apibūdinimu galėtu būti Įmonės vadovybė, tik SAFe metodikoje ji yra traktuojama, kaip komanda, ne vadovų rinkinys. Šios komandos tikslas – įmonės tikslų ir strategijos nustatymas, bei jų komunikavimas Vertės Lygmens komandoms. Ši komanda nustato bendrą įmonės veiklos kryptį, strategiją ir skiriamus tam įgyvendinti kaštus.

Darbai – Įmonės strategijos kūrimas ir komunikavimas Vertės Lygmeniui

Lygmens tikslas – Iteracijos pabaigoje pateikti aiškius įmonės strategijos tikslus ir tam skiriamus kaštus

Komanda – Programos Portfelio Vadovas (Program Portfolio Manager), Epų savininkas (Epic Owners), Įmonės Architektas (Enterprise Architect) prižiūri vykstančius procesus ir užtikrina vertės prieaugį po kiekvienos iteracijos.

 

SAFe 4.0 Pateikia kitokį, didelėms organizacijoms tinkamą, Agile suvokimą. Komandos pasiskirsto darbus pagal savo kompetencijų lygmenis, vietoj to, jog kiekviena komanda būtų atsakinga už Epo – Vertės – Funkcionalumo – Vartotojo istorijos grandinę. Įmonės vadovai patampa Protfelio Lygmens komanda ir yra atsakingi už Epus, vidutinio lygmens vadovai perima vertės kūrima ir tampa Vertės Lygmens komanda, žemiausiojo lygio vadovai sudaro Projekto Lygmens komandą ir yra atsakingi už funkcionalumus, o įmonės darbuotojai sudaro Darbų Lygmens komandas ir kuria vartotojų istorijų lygmenį.

Šio metodo pritaikymas reikalauja nemažai atsidavimo, bet kartu suteikia aiškų Agile pritaikymo būdą didelėse organizacijos. Daugiau apie SAFe galite sužinoti čia.

Tagged ,

Kaip Išsirinkti Geriausią Projektų Valdymo Įrankį?

1. Visual board

Projektų valdymo erdvėje dažnai sklando klausimai – kuris projektų valdymo įrankis yra geriausias, kaip rasti tinkamiausią sprendimą, kuris iš siūlomų įrankių tiks mano situacijoje. Ir nors kartais rekomendacija gali nukreipti prie to vienintelio teisingo pasirinkimo, dažniausiai ji nurodo įrankį, kuris yra geras, bet toli gražu ne idealus. Todėl svarbu suprasti, kad norint rasti įrankį tinkantį būtent jums, būtent jūs ir turite jo ieškoti.

Nors toks pareiškimas gali atrodyti gana gąsdinančiai, nusivilti nereikėtų – susirasti tinkamą įrankį yra visai nesudėtinga, tereikia žinoti kaip jo ieškoti. Tai padaryti padės šis paprastas procesas.

  1. Atsiminkite – tai ne populiarumo konkursas

Pradėję ieškoti naujo įrankio, neišvengiamai norėsite patikrinti informaciją internete, paklausti kolegų nuomonės ir ieškoti atsiliepimų. Nors tai visiškai natūrali paieškos dalis, ji neturėtų būti jūsų pirmas žingsnis naujo sprendimo link. Pradėję savo paieškas nuo kitų žmonių rekomendacijų, susidarysite išankstinę nuomonę apie įrankius net gerai nesuprasdami savo poreikių, kurie gali būti visiškai kitokie nei jūsų. Tad atsiliepimų skaitymą reikėtų atidėti šiek tiek vėlesniam laikui. Continue reading

Tagged , ,

Atraskite Agile metodikų skirtumus

agile_development_logo2Lietuvoje sparčiai augant agile metodikų populiarumui, vis daugiau komandų renkasi scrum, kanban ar scrumban pritaikymus savo našumui pagerinti. Tačiau didėjant vartotojų skaičiui, neišvengiamai didėja ir nesusipratimų, siekiant išsirinkti kiekvienai komandai tinkamiausią metodiką. Svarbu suprasti, jog renkantis geriausią darbo principą, reikia žinoti ne tik jų apibrėžimus, tačiau ir suprasti pagrindinius skirtumus. Būtent šie skirtumai padės atskleisti darbo principus ir komandai teikiamus privalumus.

Darbo metodikų skirtumus patogiausia vertinti pasitelkus konkrečius aptariamus kriterijus. Pirmiausia tai – iteracijos, darbų skirstymas ir darbų apimtis. Šios trys sritys tai vieni pirmųjų dalykų, su kuriais susidursite pradėję diegti naują metodiką komandoje ir nors scrum, kanban ir scrumban metodikos yra panašios, šiuo atveju jos turi ne vieną skirtumą. Continue reading

Tagged , ,

Tradicinis ir inovatyvus projektų valdymas, ką pasirinkti?

Projektų valdymas – svarbi ir neatsiejama kiekvienos įmonės veiklos dalis. Nesvarbu, kokio dydžio įmonė bebūtų ar kokia veikla užsiimtų, projektų valdymo metodai įmonės viduje sukuria procesus, tikslumą ir progresą, be kurių nebūtų įmanoma judėti pirmyn.

Kelis dešimtmečius pasaulyje populiariausia projektų valdymo metodika tituluojama krioklio metodika, jau tapusi tradiciniu įmonių pasirinkimu. Remiantis krioklio metodika, projektas yra atliekamas nuosekliai palaipsniui – projekto pradžioje išskiriamos pagrindinės veiksmų fazės (dizainas, gamyba, testavimas ir kt.), kurios yra atliekamos viena paskui kitą eiliškumo tvarka. Tai leidžia įmonei paprastai ir aiškiai planuoti darbus, sekti projekto progresą ir jį lengvai valdyti. Metodikai suteiktas krioklio vardas, nes darbų fazės viena paskui kitą seka tarsi laiptai ar krioklys.

1

Kad būtų šiek tiek lengviau įsivaizduoti, kaip tai veikia, panagrinėkime automobilių gamintojų pavyzdį. Vadovaudamiesi krioklio metodika ir norėdami sukurti naują automobilio modelį,  automobilių gamintojai pirmiausia parengtų visus naujojo automobilio brėžinius ir planus. Kai šie planai būtų baigti ir patvirtinti, prasidėtų visų detalių gamyba. Pabaigus gamybą toliau eitų viso automobilio surinkimas ir galiausiai surinkus automobilį, būtų atliekami visi reikalingi testai, užtikrinantys jo veikimą ir saugumą. Taigi automobilių gamintojas turėtų labai aiškų fiksuotą procesą, kaip pasiekti norimą rezultatą.

Nors ši sistema iš pažiūros atrodo puiki, pradėjus gilintis, dauguma pastebi, jog jai trūksta lankstumo ir prisitaikymo prie besikeičiančių aplinkybių, su kuriomis verslas susiduria kasdien. Ši metodika nėra ideali ir kuriant naujus produktus, nes klaidos ir trūkumai yra atrandami tik projekto pabaigoje, priėjus testavimo fazę. Tokiu atveju, visą procesą reikia pradėti iš naujo, laiko ir kitų resursų sąskaita.

Alternatyva krioklio metodikai yra laikomos iteratyvios projektų valdymo metodikos. Tarp jų atšakų randame scrum, kanban ir kitus pritaikymus, kurie siūlo kitokį, inovatyvų požiūrį į projektų valdymą. Pagrindinė šios metodikos savybė – lankstumas ir nuolatinės pridėtinės vertės klientui kūrimas.

Šios vertybės yra pasiekiamos darbą organizuojant ne stambiais etapais, o trumpomis atkarpomis, kurių metu sukuriama maža baigtinė produkto dalis. Projektas yra išskirstomas į pagrindinius kliento ar užsakovo reikalavimus, kurie yra surikiuojami prioriteto tvarka nuo pirmo iki paskutinio. Tuomet projekto komanda pradeda darbą nuo aukščiausią prioritetą turinčio reikalavimo ir nustato, kokias užduotis turi atlikti, kad jį įvykdytų. Atlikus visas užduotis ir pristačius rezultatą klientui, projekto komanda imasi sekančio rekalavimo ir taip toliau, kol projektas užbaigiamas.

3

Kad būtų šiek tiek aiškiau, vėl pasitelkime automobilių gamintojus. Šiuo atveju, pirmiausia jie išskirtų, kokius reikalavimus automobiliui kelia užsakovas (kad automobilis važiuotų, kad būtų greitas, kad turėtų 5 vietas ir t.t.). Tuomet nuspręstų, kuriuos reikalavimus įgyvendins pirmus, kuriuos po jų ir pradėtų darbus, siekdami įgyvendinti aukščiausio prioriteto reikalavimą. Sakykime, aukščiausias prioritetas priskirtas reikalavimui, jog mašina važiuotų – komanda išskirtų, kokius darbus reikia atlikti jam įgyvendinti (sukurti variklį, važiuoklę, ratus ir kt.), juos paskirstytų tarpusavyje ir pradėtų darbus. Tik ištestavus ir pristačius važiuojantį automobilį užsakovams, bei gavus jų patvirtinimą, kad viskas atitinka reikalavimus, komanda imtųsi sekančio didžiausią prioritetą turinčio reikalavimo. Taip palaipsniui būtų sukurtas automobilis, atitinkantis visus užsakovų reikalavimus.

Iteratyvios projektų metodikos pritaikymas leidžia įmonėms lengvai pastebėti ir greitai ištaisyti klaidas – dirbant trumpų iteracijų principu, darbas yra peržiūrimas po kiekvienos iteracijos, ne tik projekto gale. Ši metodika taip pat suteikia galimybę ne taip skausmingai reaguoti į rinkos pokyčius ar pasikeitusius klientų reikalavimus – kadangi darbai yra planuojami ne visam projektui, o tik trumpai atkarpai, klientų poreikių pasikeitimas nereiškia, jog reikės keisti viso projekto planus. Galiausiai, ši projektų valdymo metodika suteikia daugiau užtikrintumo klientui, mat projekto komanda nuolatos pristato savo darbo rezultatus, kas leidžia sekti jų daromą progresą.

Projektų valdyme dauguma įmonių renkasi tarp tradicinio krioklio metodo ir inovatyvių, iteracijomis paremtų, metodų. Nors, kuris metodas geriausiai tinka Jūsų komandai, pasakyti sunku, tai priklauso nuo komandos ir projekto specifikos, galima išskirti kelias charakteristikas, padėsiančias apsispręsti. Tradicinis projektų valdymas puikiai tiks įmonėms ir projektams, kurių procesas yra aiškus ir nekintantis. Tuo tarpu, projektams ar įmonėms, kurios kuria naujus produktus, ar dirba nuolatos kintančiomis sąlygomis, prie kurių svarbu prisitaikyti greitai ir be didelių kaštų, iteracijomis paremtas projektų valdymas tiks labiau.

Pasidalinkite, kurį projektų valdymo metodą renkatės Jūs?

 

Tagged , , ,
Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos