Nepaisant to, kad internete gausu straipsnių Scrum metodikos taikymo organizacijose tematika, pradedantys vartotojai ne visada randa aiškius atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tam, kad Scrum diegimas organizacijoje būtų sklandus, parengėme trumpus ir aiškius atsakymus į dažniausiai sutinkamus klausimus.
Ar Scrum yra Agile?
Scrum yra Agile šeimos narys. Scrum metodika vadovaujasi visomis Agile vertybėmis ir principais, kurių laikantis, kuriami maksimalios vertės produktai ar paslaugos. Scrum metodikos paskirtis – padidinti darbo našumą ir sumažinti laiko sąnaudas. Scrum procesai padeda organizacijoms prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos ir pagaminti maksimalios vertės produktus.
Kada verta rinktis Scrum?
Scrum naudojimas organizacijoje yra naudingas, jei:
- Projekto pradžioje nėra aiškios visos detalės;
- Egzistuoja pakeitimų rizika;
- Yra poreikis nuolat stebėti atlikto darbo vertę;
- Produkto kūrimui pasitelkiamas kūrybiškumas.
Scrum privalumai:
- Ankstyva vertės realizacija;
- Mažesnė vėlavimo rizika;
- Mažesnė produkto kūrimo kaina;
- Didesnė motyvacija darbuotojams;
- Propaguojamas bendradarbiavimas;
- Kokybiškesnis galutinis produktas ir didesnis klientų pasitenkinimas;
- Suderinamumas tarp IT ir verslo padalinių.
Kokio dydžio turėtų būti Scrum komanda?
Vieningo atsakymo į šį klausimą nėra. Viena vertus, kuo didesnė Komanda, tuo daugiau darbo ji gali atlikti, tačiau, kita vertus, didelės Komandos valdymas sąlygoja daugiau komplikacijų, dėl sudėtingesnio užduočių planavimo ir koordinavimo. Optimaliu Komandos dydžiu laikomas narių skaičius – nuo trijų, iki devynių, neskaičiuojant Produkto Šeimininko ir Scrum Meistro.
Kodėl Produkto Šeimininkas tuo pačiu negali atlikti ir Scrum Meistro rolės?
Produkto Šeimininko paskirtis yra atstovauti verslo interesus komandai, o Scrum Meistro paskirtis – atstovauti komandos interesus verslui. Kai vienas asmuo atstovauja abiem interesų grupėms, jis natūraliai linksta į vieną arba į kitą pusę, o tai yra neteisinga kažkurios iš jų atžvilgiu.
Kaip ir kuo remiantis Komandos nariai skirstosi užduotis?
Teoriškai, Scrum Komanda pati organizuoja savo darbą, bendradarbiavimo principu. Tol, kol Komandos nariai geba įsiklausyti vienas į kitą, bendrai priimti sprendimus bei planuoti darbą, pavienių užduočių skirstymasis nėra būtinas. Praktiškai, daugumos Komandų nariai specializuojasi skirtingose veiklos srityse, todėl užduočių skirstymas gali būti naudingas. Tai leidžia Komandai tiksliai identifikuoti užduotis ir sklandžiai atlikti savo funkcijas. Skirstymas turėtų būti preliminarus, lankstus ir lengvai prisitaikantis prie galimų pokyčių.
Kas yra produkto užduočių sąrašas (Backlog)?
Produkto užduočių sąrašas yra prioretizuotas darbų planas, apibrėžiantis kokios užduotys turi būti atliktos vienos iteracijos metu. Sąrašas sudaromas trumpų istorijų pagrindu, kurių tikslas – kuo tiksliau atspindėti produkto funkcionalumo reikalavimus.
Kaip turi būti tvarkomas produkto užduočių sąrašas?
Produkto užduočių sąrašas turi būti tvarkomas tokiu būdu, kad didžiausios vertės, kruopščiai detalizuotos istorijos būtų patalpintos produkto užduočių sąrašo viršuje, o mažiau detalių turinčios – apačioje. Produkto Šeimininko atsakomybė yra paruošti tokį užduočių sąrašą, kuris kurtų didžiausią vertę verslui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinėje rinkoje vyrauja staigių ir nenuspėjamų pokyčių tikimybė, kuri reikalauja lankstumo. Atsižvelgiant į pokyčius istorijos gali būti koreguojamos bei keičiama jų prioretizavimo tvarka.
Kas yra iteracijos planavimo susitikimas ir kam jis skirtas?
Iteracijos planavimo susitikimas skirtas savarankiškai dirbančios Komandos bendradarbiavimo su Produkto Šeimininku užtikrinimui. Susitikimo tikslas – aptarti artėjančios iteracijos planus ir preliminariai nuspręsti kokie darbai turi būti padaryti.
Susitikimas skaidomas į dvi dalis:
- Teorinė dalis, kurios metu sprendžiama KĄ reikia padaryti. Komanda aptaria savo gebėjimus ir galimybes bei analizuoja naujų galimybių prieinamumą. Komanda peržiūri Produkto Šeimininko parengtą užduočių sąrašą ir išsikelia būsimos iteracijos darbų tikslus.
- Praktinė dalis, kurios metu sprendžiama KAIP tuos tikslus įgyvendinti. Aptariama kas atliks kurias užduotis, kaip jos paveiks projektą, kaip sumažinti galimas rizikas ir kaip bendru darbu pasiekti maksimalią vertę.
Kas yra istorijų taškai (story points) ir kiek jų reikia surinkti per vieną iteraciją (sprintą)?
Istorijų taškai yra preliminari matavimo priemonė, apibrėžianti kiek pastangų reikės įdėti vienos istorijos įgyvendinimui. Paprastai tariant, tai yra numeris, kuris leidžia Komandai numatyti ar bus sunku realizuoti istoriją ar ne. Dažniausiai naudojama istorijos taškų skalė yra nuo 1 iki 100. Jei viena istorija verta 20 taškų, o kita 40, tuomet galima numatyti, kad antrosios įgyvendinimui prireiks dvigubai daugiau laiko. Tam, kad vertinant būtų pasiektas maksimalus tikslumas, vertinimo procese turi dalyvauti visi Komandos nariai. Kiek taškų reikia surinkti vienos iteracijos metu, priklauso nuo kiekvienos Komandos poreikių, projekto apimties ir galimybių individualiai, todėl svarbu išsikelti bendrą tikslą ir siekti jo kolektyviai.
Kam skirtas greičio (velocity) matavimas ir kaip jis veikia?
Greičio metrika yra pagrindinė darbo vertės matavimo priemonė Scrum. Ji nusako kokį darbo kiekį Komanda gali atlikti vienos iteracijos metu parodo jos produktyvumą. Greitis apskaičiuojamas iteracijos pabaigoje susumavus visus atliktų vartotojo istorijų taškus.
Kada Scrum nėra tinkamiausias pasirinkimas?
Scrum metodas geriausiai veikia nedidelėse Komandose, kurių nariai siekia bendro tikslo dirbdami kartu. Scrum taikymas gali būti komplikuotas, jei Komandos narių skaičius viršija dešimties žmonių ribą ir, jei kiekvienas iš jų atlieka labai skirtingas, tarpusavyje nesusijusias funkcijas. Vis tiek esant poreikiui taikyti Scrum, rekomenduojama skirstyti Komandą į mažesnius pogrupius ir ugdyti bendradarbiavimo dvasią juose.
